Paveikslėlis

Pradėk nuo savęs ir rodyk pavyzdį kitiems! Ši frazė tikriausiai ne vieną kartą garsiai nuskambėjo 205-iose Lietuvos mokyklose. Tai – Lietuvos moksleivių sąjungos metinės veiklos programos „Žalių ekologiškų mokyklų erdvė“ („Ž. E. M. E.“) šūkis. Juo vadovaudamiesi, įvairiuose Lietuvos miestuose gamtos labui veikė net 307 programos ambasadoriai!

2019-ųjų spalio 14 d. startavusi LMS metinė programa „Ž. E. M. E.“ parodė, kiek daug teigiamų pokyčių dėl Žemės gali sukurti moksleiviai. Džiugu, jog jiems iš tiesų rūpi aplinka, kurioje gyvename, problemos, kurias net nejausdamas gamtai sukelia žmogus. Tai galime spręsti iš nuoširdaus moksleivių noro daryti gerus darbus mūsų Žemei ir rezultatų, kuriuos pavyko pasiekti per programos veikimo laikotarpį. Lietuvos mokyklos tapo draugiškesnės aplinkai, o patys moksleiviai, mokytojai ir kiti mokyklų bendruomenių nariai, kad ir mažais žingsneliais, keitė kasdienius įpročius ir skatino tai daryti kitus, siekiant mažinti taršą, vartotojiškumą bei gyventi tvariau.

Nors programą šių metų birželio 5 d. uždarėme, moksleiviai nežada sustoti domėtis aplinkosauga, ekologija, tvarumu ir kitomis temomis. Ši programa, be abejonės, buvo startas žalių pokyčių link, kurie bus kuriami ir ateityje.

Lietuvos moksleivių sąjunga parengė LMS metinės programos „Ž. E. M. E.“ metraštį, kuriame galite rasti „Ž. E. M. E.“ vykdytas veiklas, programos koordinatorių bei ambasadorių mintis, nuveiktus darbus ir dar daugiau. LMS metinės programos „Ž. E. M. E.“ metraštis

Taip pat, Lietuvos moksleivių sąjunga dėkoja „Ž. E. M. E.“ koordinatorei Ievai Rinkevičiūtei, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkui Simonui Gentvilui, programos koordinatorių komandai, ambasadoriams, ir visiems, prisidėjusiems prie „Ž. E. M. E.“ įgyvendinimo. Už tai, jog savo gražiais darbais visi drauge įrodėme, jog kiekvienas gali pradėti nuo savęs ir rodyti pavyzdį kitiems!

Kas moksleivių labui buvo nuveikta vasario mėnesį? Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos komitetas kviečia susipažinti:

  1. Dalyvavome OBESSU organizuojamame susitikime „Peer Learning Activities“ Vilniuje, kurio metu kalbėjome apie patirties perdavimą dirbant įvairiose organizacijose.
  2. Dalyvavome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupėje dėl moksleivių ugdymosi šeimoje bei susitikime dėl neformalaus vaikų švietimo.
  3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dalyvavome 4K modelio: „Aš kuriu, aš su kitais, aš keičiu(osi), aš kitiems“ pristatyme.
  4. Dalyvavome parodoje „STUDIJOS 2020“.
  5. Dalyvavome susitikime su Švedijos ambasada, kurio metu aptarėme bendradarbiavimą demokratijos temomis.
  6. Dalyvavome Vyriausybėje vykusiame posėdyje dėl priemiestinio transporto.
  7. Dalyvavome Nacionalinio Švietimo susitikime, kurio metu su partijų lyderiais diskutavome apie tai, kokio švietimo norėtume po dešimties metų.
  8. Dalyvavome viešojoje konsultacijoje „Nacionalinės švietimo agentūros vystymosi modelio rengimas“.
  9. Organizavome LMS metinės programos „Ž.E.M.E.“ ambasadorių renginį, kurio metu susitiko beveik 60 ambasadorių iš visos Lietuvos ir klausėsi aplinkosaugininkų pranešimų, diskusijos bei patys diskutavo apie aplinkai draugiškas mokyklas. Labiausiai išsiskyrę – buvo apdovanoti.
  10. Tapome Švietimo NVO tinklo nariais.
  11. Dalyvavome LiJOT Žiemos forume. Klausėme pranešimų, diskutavome įvairiomis jaunimo politikos temomis, vyko darbo grupės, kurių metu buvo siekiama suformuoti konkrečias pozicijas, rekomendacijas, pasiūlymus įvairioms institucijoms, jaunimo organizacijoms aktualiais klausimais.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, pristatome Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos komiteto nuveiktus darbus. Sausį LMS jaunimo politikos koordinatoriai daugiausiai gilinosi į su švietimu ir kokybišku jo įgyvendinimu susijusius klausimus. Taip pat dalyvavo ir įvairiuose posėdžiuose, darbo grupėse, diskusijose. Kviečiame skaityti.

1. LiJOT darbo grupė
Jaunimo politikos komitetas kartu su kitomis LiJOT priklausančiomis organizacijomis stiprino savo advokacijos gebėjimus rengdami dokumentą psichikos sveikatos tema.

2. Bendrųjų programų pasiūlymai
Teikėme pasiūlymus Nacionalinės švietimo agentūros atnaujintiems Bendrųjų programų projektams. Siekiant išsamių pakeitimų pasiūlymų, buvo sudarytos atskiros darbo grupės, kuriose dalyvavo LMS Nacionalinio biuro, LMS Valdybos nariai bei LMS padalinių savanoriai, kurie nagrinėjo pasirinktas programas. Susipažinti galima čia.

3. Skills Strategy presentation at Lithuanian Parliament
Dalyvavome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos projekto pristatyme, kuriuo siekiama įvertinti pagrindinius šalies įgūdžių sistemos iššūkius ir gautas įžvalgas panaudoti darniai švietimo, užimtumo, darbo rinkos sistemos kaitai.

4. LiJOT Vadovų klubas
Dalyvavome LiJOT Vadovų klube, kurio metu, kartu su LiJOT narėmis, aptarėme einamuosius klausimus ir ateities darbus.

5. Susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministre
Dalyvavome Darbo partijos frakcijos narių organizuotame susitikime su LR švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, kurio metu diskutavome apie naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką, ugdymo ankstinimą, ateinančių mokslo metų vykdymą ir t. t.

6. Švietimo ir mokslo komiteto bei ŠMSM ES investicijų valdymo komiteto posėdžiai
Dalyvavome Švietimo ir mokslo komiteto bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ES investicijų valdymo komiteto posėdžiuose.

7. Youth Lublin triangle diskusija
Dalyvavome Youth Lublin Triangle tyrimo (LMS yra partnerė), pristatyme.

8. Darbas su savivaldomis
Tinklas baigė rašyti šių metų strateginį planą, kuris yra orientuotas į padalinių DSS koordinatorių kompetencijas, MS kuratorius, mokinių savivaldas ir Vadovų klubus.

9. Norminės studijų kainos
Dalyvavome susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministre aptarti iškilusius klausimus, kartu su Lietuvos studentų sąjunga paruošėme poziciją prieš tokį sprendimą bei jai atstovavome Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

10. Susitikimas su Alytaus regioninio Karjeros centro „Karjeras“ konsultante
Susitikimo metu aptarėme iššūkius, su kuriais susiduria pirmojo regioninio karjeros centro karjeros specialistai. Diskutavome, kokios priemonės padėtų gerinti profesinį orientavimą regionuose bei koks yra dabartinis jaunuolių susidomėjimas profesiniu orientavimu.

11. Rekomendacijos 4K projektinio modelio metodinei medžiagai moksleivių ir koordinatorių vadovams

Dėl susiklosčiusios situacijos, kovo mėnesį švietime buvo atlikta pakeitimų: Lietuvos mokyklose įvestas nuotolinis mokymas, atšauktas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), keičiami brandos egzaminų tvarkaraščiai. Dėl to moksleiviams kyla nemažai neaiškumų, klausimų, atsiranda pastebėjimų. Siekiant, kad moksleivių nuomonė būtų išgirsta ir į ją būtų atsižvelgiama, Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos komitetas daugiausiai dėmesio kovo mėnesį skyrė šioms temoms, tačiau vykdė ir kitas veiklas. Skaitykite, kas buvo nuveikta:

  1. Dalyvavome iniciatyvos „Be patyčių“ atidarymo renginyje.
  2. Dalyvavome Tarpžinybinės vaiko gerovės komisijos bei Lietuvos Švietimo tarybos posėdžiuose.
  3. Dalyvavome įvairiose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamose darbo grupėse dėl nuotolinio mokymosi, jo kokybės gerinimo, valstybinių brandos egzaminų tvarkos ir kt.
  4. Mintimis bei įžvalgomis apie dabartinę situaciją dalinomės Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje (žiūrėkite čia).
  5. Socialiniame tinkle Facebook sukūrėme abiturientų grupę, kurioje dalinamės dvyliktokams aktualia informacija ir kviečiame juos išreikšti savo nuomonę.
  6. Sukūrėme anketą, kurioje moksleiviai gali dalintis savo mintimis apie nuotolinį mokymąsi, valstybinius brandos egzaminus, emocinę aplinką ar užduoti kitus rūpimus klausimus.
  7. Dalyvavome diskusijoje su Prezidentūros, LiJOT, LSS bei VU SA atstovais dėl planuojamos jaunimo organizacijų iniciatyvos moksleiviams.
  8. Dalyvavome Švietimo ir mokslo komiteto, Nacionalinio Švietimo susitarimo ir NVO tinklo posėdžiuose.
  9. Nuotoliniu būdu bendravome su LMS Valdyba.

Balandžio 7 dieną startuoja nauja jaunimo organizacijų iniciatyva „Studentas – moksleiviui, moksleivis – studentui“ (SMMS). Tai iniciatyva, skirta moksleiviams, kuri padeda jiems atrasti mentorius, konsultuojančius juos mokslo, karjeros pasirinkimo ir kasdienybės klausimais. Taip pat iniciatyvos internetinėje svetainėje pateikiama naudinga informacija apie mokymąsi, turiningą laisvalaikio praleidimą.

„Mus visus vienija bendra didelė idėja, kad mokslo keliu žengti kartu daug smagiau. Tikiu, kad moksleiviui svarbu, kas jam padeda. Vyresnis, ką tik panašius iššūkius įveikęs jaunuolis, kuris geba ne tik paaiškinti mokyklinius uždavinius, bet ir suprasti nerimą, lūkesčius, viltis, gali tapti ne tik puikiu mokytoju, bet ir nuostabiu draugu“, – sako iniciatyvos globėja, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Prasidėjus karantinui Lietuvoje, pastebėta, kad moksleiviams trūksta bendravimo su kitais žmonėmis, be to, nėra vienos vietos, kurioje būtų lengva atrasti moksleiviams aktualią informaciją apie švietimo naujienas ar įvairias iniciatyvas. Todėl sukurta viena internetinė svetainė, kurioje yra naudingos nuorodos ir informacija, padėsianti mokiniams.

Kiekvienas vyresnių klasių mokinys, studentas ar jau studijas baigęs asmuo gali tapti SMMS mentoriumi. Mentorių tikslas – padėti moksleiviams su dalykinėmis žiniomis, duoti patarimų, kaip efektyviai mokytis, naudoti tam tikras mokymosi platformas, planuoti savo laiką. Norint tapti šios iniciatyvos dalimi, tereikia užsiregistruoti, sulaukti organizatorių patvirtinimo ir pradėti veikti.

Iniciatyva planuojama vykdyti visą karantino laikotarpį. Visa pagalba moksleiviams yra suteikiama naudojantis nuotolinio bendravimo priemonėmis.

Šios iniciatyvos organizatoriai – Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.

SMMS – VU SA projektas, pradėtas vykdyti 2009 metais. Tai trijų dienų stovykla, tačiau šiemet, dėl situacijos šalyje ir pasaulyje, ši stovykla tapo virtualiu projektu ir persikėlė į „Discord“ platformą. Prasidėjus šiai iniciatyvai, stovykla veikia ir toliau.

Nuotr.: Eitvydas Kinaitis | EK media

Lietuvos moksleivių sąjunga, atsižvelgdama į tarp švietimo bendruomenės narių vykstančias diskusijas, atliko apklausą dėl lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos laikymo nuotoliniu būdu. Didžioji dalis atsakiusiųjų mano, kad lietuvių kalbos ir literatūros įskaita neturėtų būti vykdoma nuotoliniu būdu dėl šių priežasčių:

∎ Tinkamų techninių sąlygų stoka ir kylantys trikdžiai įskaitos vykdymo metu sukeltų nepatogumų bei turėtų neigiamą įtaką rezultatui.
∎ Būtų sunku užtikrinti skaidrumą, įvertinimo objektyvumas galėtų buti kvestionuojamas; mokyklos nėra informuotos kaip reaguoti, elgtis ištikus nenumatytiems atvejams (pvz.: įskaitos vykdymo metu dingęs vaizdo, garso ar interneto ryšys; nepadarytas įrašas ir pan.).
∎ Nepaisant to, jog mokyklos jau turi patirties darant įrašus (užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis), kyla abejonių, dėl įskaitos vertinimo grupės narių tinkamo pa(si)rengimo užtikrinti sklandų įrašų surinkimą; įrašų kaupimo tvarkos atitiktį asmens duomenų apsaugą reglamentuojamiems dokumentams.

Įvertinusi esamą situaciją, LMS pasisako PRIEŠ lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos vykdymą nuotoliniu būdu 2019–2020 m. m. abiturientams.

Poziciją galite rasti čia

Nors dalį veiklų teko perkelti į virtualią erdvę, LMS Jaunimo politikos komiteto veikla balandžio mėnesį tikrai nestojo! Susipažinkite su susitikimais, kuriuose dalyvavome, naujais projektais bei pratęstais / atliktais darbais.

1. „Studentai – moksleiviams, moksleiviai – studentams“.

Kartu su Vilniaus universiteto studentų atstovybe, Lietuvos studentų sąjunga bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba įgyvendinama iniciatyva, kurios tikslas – padėti 1–12 klasių moksleiviams geriau įsisavinti žinias, kurios yra suteikiamos besimokant nuotoliniu būdu. Plačiau: smms.lt

2. Pozicija dėl valstybinių brandos egzaminų vykdymo, pasibaigus karantino laikotarpiui, užtikrinus reikiamas ir moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas.

Lietuvos moksleivių sąjunga, atsižvelgdama į abiturientų išsakytas nuomones, Valdybos sprendimu palaiko valstybinių brandos egzaminų vykdymą, pasibaigus karantino laikotarpiui, užtikrinus reikiamas moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas, kaip pavyzdžiui.: kokybiškas nuotolinis ugdymas(is) karantino laikotarpiu, reikiamos techninės priemonės, skirtos nuotoliniam ugdymui(si), egzaminų vykdymo metu užtikrinama tinkama sveikatos apsauga ir egzamino dalyvių ir vykdytojų saugumas.

3. Pozicija dėl lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos laikymo nuotoliniu būdu 2019–2020 m. m. abiturientams.

Lietuvos moksleivių sąjunga, atsižvelgdama į tarp švietimo bendruomenės narių vykstančias diskusijas, atliko apklausą dėl lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos laikymo nuotoliniu būdu. Remiantis apklausos rezultatais buvo patvirtinta pozicija, kuria LMS nepritaria lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos organizavimui nuotoliniu būdu.

4. Rekomendacinis paketas skirtas išsiaiškinti mokyklos mokinių nuomonę ugdymo(si) nuotoliniu būdu tema.

Paruošėme praktinių patarimų rinkinį, kuriame moksleiviai gali rasti informaciją kaip tinkamai ir kokybiškai išsiaiškinti moksleivių nuomonę nuotolinio ugdymo(si) tema: pasidalinome rekomendaciniais apklausos klausimais, rezultatų analizės, refleksijos pavyzdžiais bei LMS siūlomais, nuotolinio mokymo(si) metu, iškilusių problemų sprendimų būdais.

5. Anketa moksleiviams ir D. U. K.
Atlikę apklausą, kurioje moksleiviai uždavė klausimus nuotolinio mokymo(si), valstybinių brandos egzaminų, emocinės aplinkos temomis, paruošėme atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, paruošėme D. U. K skiltį bei kreipiamės į atitinkamas institucijas.

6. „Moksleiviai – į Vyriausybę“ pokalbis.
„Moksleiviai į Vyriausybę“ organizavo pokalbį, kuriame dalyvavo LMS Biuro jaunimo politikos koordinatorius Ignas Miškinis bei LMS Valdybos nariai: Lukas Eigėlis, Jonas Trumpa ir Daniela Luniova. Diskusijoje dalyvavo ir ŠMSM bei Vyriausybės atstovai, o jos metu buvo aptartos švietimo aktualijos, gauti atsakymai į moksleiviams rūpimus klausimus, kuriuos pateikėme Dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.

7. Regioninės jaunimo politikos konsultacijos.
Visą mėnesį LMS padalinių savanoriai turėjo galimybę dalyvauti individualiose regioninės jaunimo politikos konsultacijose. Savanoriai gilino savo žinias atstovavimo srityje, domėjosi nacionalinės jaunimo politikos sritimis ir analizavo savo miestuose iškilusias problemas, ieškojo jų sprendimo būdų.

8. Nacionalinės JRT posėdis.
Pristatyta švietimo situacija, moksleivių įžvalgos, LMS pozicijos.

9. Pokalbis su „Kurk Lietuvai“ atstovėmis.

10. Ugdymo turinio stebėsenos, Lietuvos Švietimo tarybos posėdžiai.

11. Situaciją ir moksleivių nuomonę aktualiomis temomis pristatėme įvairiose spaudos konferencijose, radijuje, TV laidose.

„Kaip besimokant mokykloje atrasti sau tinkamą profesiją ar veiklą?“, „ką veikti pabaigus mokyklą?“, „kaip tinkamai savo patirtį pristatyti CV?“ – tokie ir panašūs klausimai kyla daugeliui mokyklą bebaigiančių jaunuolių. Neribotų veiklų, studijų ir profesijų pasirinkimo galimybių kontekste gali nutikti ir taip, kad jaunam žmogui tampa sunku pasirinkti, išsigryninti veiklą ar studijas, kurios jį labiausiai domina. Gali būti ir taip, kad skaičiuojant dienas iki diplomo atsiėmimo jaunas žmogus neturi nė menkiausio supratimo, ką jis/ji norėtų toliau veikti gyvenime: studijuoti, dirbti, o gal tiesiog keliauti aplink pasaulį?

Būtent dėl šios priežasties žurnalistė, žurnalo „What do people do?“ leidėja Rasa Jusionytė ir „Europass“ komanda sukūrė 6 filmukų patarimų seriją jaunimui vaizdo formatu. Kelių minučių trukmės filmukuose Rasa Jusionytė dalinasi savo asmenine patirtimi: kaip ji išvyko studijuoti į Londoną, metė studijas, dirbo padavėja, kaip atrado savo svajonių profesiją ir kaip atrado save žurnalų leidyboje.

„Praėjusių metų lapkričio mėnesį, pakviesta projekto „Europass“, aplankiau 14 Lietuvos mokyklų regionuose, kur su mokiniais nuoširdžiai dalinausi savo asmenine istorija be jokių pagražinimų. Bendravimas su mokiniais iš nedidelių miestų man paliko stiprų įspūdį, nes mokiniai buvo atviri, drąsūs ir žingeidūs. Sulaukdavau be galo daug ne tik padėkos žinučių, bet ir įvairiausių klausimų, susijusių su studijomis, darbais, veiklomis, savęs paieškomis“, – prisiminė Rasa Jusionytė.

Projekto „Europass“ Lietuvoje vadovė Kristina Maldonienė sako, kad pasibaigus kelionėms po Lietuvos mokyklas ir supratus, kad susitikimai su Rasa Jusionyte moksleiviams buvo įdomūs ir naudingi, kilo dar viena idėja. „Susėdome drauge su Rasa, apibendrinome dažniausiai moksleivių užduotus ar atsiųstus klausimus ir taip gimė patarimų serija jaunimui, sudaryta iš 6 kelių minučių trukmės filmukų – jais dalinamės su visais Lietuvos moksleiviais“, – patarimus pristatydama pasakojo Kristina Maldonienė.

Patarimų serijoje jaunimui Rasa Jusionytė kalba šiomis temomis:

„Europass“ – tai vieningų visoje Europos Sąjungoje naudojamų dokumentų komplektas, padedantis standartizuotai ir išsamiai pateikti informaciją apie save, savo išsilavinimą, profesinį pasirengimą, turimas kompetencijas ir įgūdžius. „Europass“ sudaro 4 dokumentai, tarp jų geriausiai žinomas ir europiečių plačiausiai naudojamas yra „Europass“ CV. Projektą „Europass“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Daugiau apie „Europass“: www.europass.lt.

Originalus pranešimas spaudai

Šiandien priimtas sprendimas, kuris pakeis visų mokyklos bendruomenių gyvenimus! Vakariniame seimo posėdyje buvo priimta pakeisti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokykloje veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).“ Priimamas įstatymas pratina jaunuomenę dalyvauti demokratijoje, ginti savo interesus ir mokytis valdymo artimoje aplinkoje, savo mokyklose.

Buvo išsakyti įvairūs argumentai dėl įstatymo priėmimo. Vytautas Juozapaitis džiaugėsi, jog jaunoji karta imasi tokios iniciatyvos ir žiūrėdami į seimo narius viliasi, jog jų balsas bus išgirstas bei prašė išgirsti Lietuvos moksleivių sąjungos prašymą, nes rytdiena priklauso būtent nuo moksleivių.

Edmundas Pupinis posėdžio metu dalinosi mintimis, jog moksleiviai privalo turėti teisę veikti demokratiškai, kurti moksleivių tarybą, deleguoti demokratiškai išrinktus atstovus į mokyklos tarybą ir šie procesai turi būti įteisinti ne tik mokyklų įstatuose, tačiau ir įstatymiškai. Šis sprendimas parodo, jog valstybė eina demokratėjimo keliu.

Mokinių savivalda yra pirma demokratinė forma, kurioje dalyvauja mokiniai. Tad džiaugiamės, jog kiekvienoje mokykloje atsiras pirmas demokratinis organas, kuriame dalyvaus moksleiviai. Mes skundžiamės, jog jaunimas nebalsuoja rinkimuose ir nedalyvauja politiniame gyvenime. Tad būtent šis sprendimas pradeda jaunimo įsitraukimą į sprendimų priėmimą, teigė Simonas Gentvilas

Posėdžio įrašą galite žiūrėti čia.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politkos koordinatoriai dalinasi veiklomis, kurias vykdė, susitikimais, kuriuose dalyvavo, bei temomis, ties kuriomis dirbo.

Gegužės mėnesio veiklos:

1. Konferencija „Kaip organizuoti savanorišką veiklą krizės metu?“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Jaunimo reikalų departamentu ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra inicijuotame nevyriausybinių organizacijų atstovų pokalbyje aptarti iššūkiai, kurie kyla organizuojant savanorystę, pasidalinta gerosiomis praktikomis.

2. LiJOT nacionalinių organizacijų skambutis. Skambučio metu pristatytos ir aptartos organizacijoms aktualios temos: visuotinių narių susirinkimų ir kitų renginių organizavimo galimybės, finansavimo galimybės, projektinių veiklų įsipareigojimų vykdymas karantino sąlygomis bei pasidalinta organizacijų vykdomomis iniciatyvomis ir naujienomis.

3. Virtualūs susitikimai psichologinės sveikatos mokyklose tema. Dalyvavome susitikimuose dėl psichosocialinės aplinkos mokyklose, pristatėmė 2018 m. vykdyto tyrimo rezultatus, pokytį per pastaruosius dvejus metus bei dabartinę situaciją, problemas, su kuriomis susiduria mokyklų bendruomenės, temos vystymą mokyklose.

4. LMS metinės programos „Ž. E. M. E.“ veiklos. „Ž. E. M. E.“ gegužės mėnesio tema – tvarumas. Būtent su tvarumu susijusiais klausimais LMS Vadovų klubuose diskutavo mokinių savivaldų atstovai. Taip pat šia tema suorganizuota nemažai nuotolinių veiklų ir susitikimų.

5. Iniciatyva #DėkojameMokytojams. Lietuvos moksleivių sąjunga kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo projektą „Dėkojame Mokytojams“, kurio metu moksleiviai kviečiami išreikšti savo padėką mokytojams, darželių auklėtojams, būrelių vadovams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų vadovams ir visiems, prisidėjusiems prie moksleivių, vaikų ugdymo karantino metu.

6. Valdybos posėdis. Gegužės 30 d. LMS Biuras bei Valdyba turėjo posėdį nuotoliniu būdu, kurio metu buvo aptariamas patirties perdavimas, padalinių vykdomi projektai, vyko diskusija apie mokinių savivaldas ir buvo pasidalinta įvairiomis patirtimis.

7. D.U.K. skilties papildymas. Viso nuotolinio mokymo(si) metu, moksleiviai turėjo galimybę savo nuomonę nuotolinio mokymosi, VBE vykdymo ir emocinės aplinkos klausimais, pasidalinti LMS inicijuotoje apklausoje. Dažniausiai užduodami klausimai buvo atsakyti, o visi atsakymai buvo patalpinti Lietuvos moksleivių sąjungos internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Gegužės mėnesį didelį dėmesį skyrėme emocinės aplinkos klausimams, todėl kreipiamės į Lietuvos psichologijos studentų asociaciją, kuri padėjo atsakyti į moksleiviams rūpimus klausimus, susijusius su emocine aplinka. D. U. K. skiltį galite rasti čia

8. OBESSU Asamblėja. Nuotolinės OBESSU Neeilinės Asamblėjos metu buvo išklausyta bei patvirtinta 2019 metų finansinė ataskaita, 2020 metų biudžetas.

Renkantis profesiją neretai susiduriame su vis dar vyraujančiais stereotipais. Vienos profesijos laikomos labiau vyriškomis, kitos – tinkamomis tik moterims. Specialistai įsitikinę – šiandien nebereikėtų skirstyti profesijų į šias dvi kategorijas.

O edukacinis projektas „Istoriniai CV“ įkvepiančiais istoriniais pavyzdžiais skatina griauti įsisenėjusius stereotipus ir profesiją rinktis tik pagal savo pomėgius bei sugebėjimus.

Dar ir šiandien gajus stereotipas, jog tam tikroms pozicijoms užimti labiau tinka vyrai, o kitoms – moterys. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, rašytojas Donatas Paulauskas, pastebi, jog vis dar manoma, kad vyras – tinkamesnis kandidatas į vadovaujančias pozicijas, nes tariamai yra racionaliau mąstantis, sugeba išlikti šalto proto, nesivadovauja emocijomis. Na, o moteriai neretai priskiriamos pozicijos aptarnavimo srityje, kur reikalaujama administracinio kruopštumo, mažesnės atsakomybės už komandą, tačiau didesnio dėmesio detalėms. Šis stereotipas dažnai veikia abi puses – ne iki galo pasitikima vadovaujančias pozicijas užimančiomis moterimis, o kartu skeptiškai žvelgiama į administracinius ar aptarnavimo srities darbus pasirinkusius vyrus. Jiems dažniau priskiriami ir fiziškai sudėtingesni darbai, neatsižvelgiant į tikruosius jų fizinius sugebėjimus.

Stereotipai atbaido nuo pasirinkimų

Tai atsispindi ir darbo skelbimuose dėl kurių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusiskundimų sulaukia dažniausiai. Pavyzdžiui, aptarnavimo srityje dažnai ieškoma konkrečiai moterų – kambarinių, padavėjų, pardavėjų, administratorių ir pan. Kandidatuoti į taip aprašytą poziciją vyrui gali nesinorėti.

Visgi, D. Paulauskas įsitikinęs – skirstyti profesijas į vyriškas ar moteriškas, nei atsižvelgiant į asmenines tam reikalingas savybes, nei į tam tikros lyties darbuotojų, jau dirbančių toje srityje, skaičių, nereikėtų, nes tai gali atbaidyti stereotipams jautresnius jaunus žmones nuo vienos ar kitos profesijos pasirinkimo.

Savo pavyzdžiu D. Paulauskui antrina ir projektų apie profesijas „Ką žmonės dirba visą dieną?“ sumanytoja, influencerė Rasa Jusionytė: „Šiandien su stereotipais susiduriu pakankamai retai, tačiau visko pasitaiko. Vieną kartą dar mokykloje, kai turėjau galimybę būti parlamento prezidente, savo vietą užleidau kitam vaikinui – pagalvojau, kad jis juk vyras ir žinos geriau. Po to mačiau jį dirbant ir vis galvojau, kad kvailai pasielgiau ir tikrai galėčiau geriau. Man tai visada buvo simbolis, kad tada padariau klaidą ir akstinas iš jos pasimokyti. Pati save matau visiškai lygiavertę, žinau savo stiprybes ir jomis didžiuojuosi. Daugybė dalykų prasideda tiesiog mūsų galvose. Taip ir aplink buriu, kalbinu, draugauju ir žaviuosi moterimis, kurios stumia visuomenę į priekį – savo laisvumu, dvasinga, nuoširdžia lyderyste, šalį gerinančiomis idėjomis. Manau, pasižvalgius, kiekvienas pamatys ir nuostabių vyrų, ir moterų pavyzdžių. Pavyzdžiui, dabar paleidome internetinį kursą apie darbą sau ir savo verslo kūrimą. Jį perka ne tik merginos, bet ir vaikinai. Manau, tai puikus pavyzdys, kad abi lytis domisi tais pačiais dalykais ir turi tų pačių tikslų. Nereikia priešinti, reikia kurti kartu“.

Praeities stereotipų griovėjai

Požiūris, apsunkinantis lyčių lygybės profesinėje srityje įgyvendinimą, formavosi ilgą laiką. Žvelgiant istoriškai, tam tikros profesijos visada buvo laikomos tik vyriškomis ar tik moteriškomis. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai požiūris keičiasi ir vyriškomis laikomos profesijos tampa moteriškomis bei atvirkščiai. Pavyzdžiui, antikos laikais šokiai, metams bėgant virtę baleto judesiais, buvo susiję su religiniais ritualais, lydėjo tragedijų ir komedijų vaidinimus ir buvo atliekami išskirtinai tik vyrų. XVI a. Prancūzijoje baletas buvo išskirtinė karaliaus dvaro pramoga. Kaip ir senovės Graikijoje, jį šoko tik vyrai – pasidabinę įvairiomis kaukėmis ir ištaigingais kostiumais. XX amžiuje ši profesija jau labiausiai asocijuota su baleto šokėjomis moterimis, tad sutikti baleto šokėją vyrą jau buvo neįprasta. O štai šiandien šokėjai vyrai – ir vėl neatsiejama baleto pasirodymo dalis. Tai tik dar labiau pabrėžia tai, jog rinktis profesiją reikėtų pagal tai, kas artima širdžiai, o ne pagal primetamus stereotipus, kurie bet kurią akimirką gali imti ir pasikeisti į visiškai priešingą pusę.

Lyčių stereotipus, pasitelkę žymias praeities asmenybes, ėmėsi griauti edukacinio projekto „Istoriniai CV“ kūrėjai. Šiame projekte įvairių asmenybių aprašymai pateikiami kaip CV. Ši iniciatyva skirta ne tik sudominti jaunimą Lietuvos istorija, bet ir supažindinti su „Europass“ gyvenimo aprašymo forma ir paraginti rinktis širdžiai artimą profesiją, neatsižvelgiant į visuomenės primetamas lyčių normas.

Į istorinius gyvenimo aprašymus šiemet sugulė vyrų ir moterų, jau praeityje pasirinkusių tais laikais jų lyčiai nebūdingas profesijas, aprašymai. Pavyzdžiui, viename iš CV aprašytas Elenos Nijolės Bučiūtės gyvenimas. Tai žymi architektė, suprojektavusi apie 50 pastatų. Moteriai tarybiniais laikais ir Lietuvai vos atgavus nepriklausomybę tai buvo didžiulis pasiekimas, mat architektų gretose tuo metu dominavo vyrai. Vienas iš žymiausių E. N. Bučiūtės suprojektuotų pastatų – visiems gerai žinomas Operos ir baleto teatro rūmų pastatas. Dėmesio vertas ir Vilhelmo Vydūno-Storostos CV. Ne daug kas žino, jog Vydūnas buvo ne tik filosofas, bet ir dietologijos Lietuvoje pradininkas, pirmojo dietologijos vadovėlio autorius, besidomėjęs tuomet moterims labiau priskiriama sritimi – sveika mityba ir receptais.

Be šių istorinių CV, projektą papildė ir tokios asmenybės, kaip pirmasis profesionalus baleto artistas ir baletmeisteris Bronius Kelbauskas, gydytojas akušeris, ginekologas Pranas Mažylis. Taip pat vienintelė moteris užėmusi vadovaujamąsias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje tarpukario laikotarpiu Magdalena Avietėnaitė bei vienintelė moteris Lietuvoje apdovanota visais svarbiausias ordinais – Marcelė Kubiliūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas D. Paulauskas sakė besidžiaugiantis tokia projekto „Istoriniai CV“ iniciatyva griauti vyraujančius profesijų stereotipus Lietuvoje. Jo manymu, daug pasiekusios praeities asmenybės bei istoriniai įvykiai – puikus įkvėpimo šaltinis, ypač, jei vienodai vertiname tiek vyrų, tiek moterų pasiekimus ir pastebime tuos, kurie nepaisydami nieko sugebėjo prasibrauti pro tuo metu vyraujančių stereotipų barjerus.

Su žymių Lietuvos asmenybių gyvenimo aprašymais galima susipažinti puslapyje istoriniaicv.lt.

Iniciatyvą „Istoriniai CV“ kuria „Europass“, kurį administruoja „Švietimo mainų paramos fondas“.

Šių metų profesinio mokymo naujovė – galimybė mokytis profesijos, mokslus derinant dviejose mokyklose: bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo. Priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik baigę gimnaziją ar pagrindinę mokyklą mokiniai, bet gimnazijų 9-12 klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 9–10 klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Iš atskirų modulių sudarytos profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją, pasirinkti priimtiną mokymosi būdą ir tempą.
Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įskaitytos įgytos kompetencijos sutrumpins mokymosi laiką.
Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta iki rugpjūčio 26 d. Priėmimą į profesinio mokymo įstaigas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Daugiau informacijos galite rasti:

Profesijamokykloje.lt

LAMA BPO informacija

LAMA BPO pasirinkimo galimybės (vaizdo įrašas)

LAMA BPO priėmimo į profesines mokymo įstaigas datos

Informaciją teikia:

Nacionalinė švietimo agentūra
Švietimo pagalbos departamento
Mokyklų veiklos įsivertinimo ir tobulinimo skyrius

Naujiems mokslo metams įsibėgėjus, grįžta Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos komiteto veiklos ataskaitos! Kiekvieną mėnesį vėl kviesime susipažinti su jaunimo politikos srities aktualijomis ir, žinoma, LMS jaunimo politikos koordinatorių veiklomis. Apie rugsėjį:

  1. Dalyvavimas Žinių radijo laidoje

Dalyvavome Žinių radijo laidoje, kurioje dalinomės mintimis apie einamuosius švietimo klausimus, matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus bei vykusią VBE sesiją.

  1.     „Democracy talks“  

Dalyvavome „Democracy talks“ renginyje, kurio pagrindinis tikslas – įtraukti visuomenę daugiau, garsiau kalbėti apie demokratiją ir jos supratimą visame pasaulyje. Šio susitikimo metu kalbėjomės apie jauno žmogaus santykį su demokratija, kaip bėgant metams keičiasi požiūris į ją ir kaip demokratija yra suprantama šiomis dienomis.

  1.     VU diskusijų festivalis „Ad Astra“

Dalyvavome Vilniaus universiteto organizuojamame diskusijų festivalyje „Ad astra“, kurio metu savo mintimis ir įžvalgomis, su kokiais integracijos iššūkiais susiduria moksleivis, pirmą kartą atėjęs į universitetą, ir ką reikėtų daryti, norint tų iššūkių išvengti, pasidalinome diskusijoje „Kada moksleivis tampa studentu?“.

  1.     Konferencija „Savanoriškos veiklos organizavimas ekstremalios situacijos metu“

 Dalyvavome konferencijoje „Savanoriškos veiklos organizavimas ekstremalios situacijos metu“. Kartu su kitų organizacijų bei institucijų atstovais aptarėme savanoriškos veiklos organizavimo ypatumus, iššūkius bei sunkumus bei kaip su jais susidoroti organizuojant tolimesnį darbą.

  1.     LŠT / Švietimo tinklo / ŠMK posėdžiai

Dalyvavome Lietuvos Švietimo tarybos, Švietimo tinklo bei Švietimo mokslo komiteto posėdžiuose.

  1. Pozicija dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje

Lietuvos moksleivių sąjunga kartu su Lietuvos studentų sąjunga, reaguodama į brutalius veiksmus Baltarusijoje, išreiškė visapusišką palaikymą kaimyninėje šalyje vykusių protestų metu nukentėjusiems studentams bei moksleiviams. Poziciją galite peržiūrėti čia

  1.     DSS ir RJP mokymai

Šį mėnesį LMS nacionalinio biuro narys Eldar, atsakingas už Darbo su savivaldomis komiteto tinklą, stiprino padalinių savanorių kompetencijas ir vedė mokymus (įvyko 5) apie Darbo su mokinių savivaldomis komiteto veiklą, struktūrą bei darbo ypatumus. Taip pat buvo nepamiršta ir regioninės jaunimo politikos sritis, tad buvo suorganizuoti dveji mokymai šia tema.

Kalbėti(s) apie sveikatą, lytiškumą ir rengimąsi šeimai mokyklose neretai būna nejauku, mokytojams apie tai užsiminus, klasėje pasigirsta prunkštimas, tad klausimai šia tema nustumiami į šalį. Džiugu, jog moksleiviai vis dažniau reiškia poreikį apie tai kalbėti, pabrėždami, jog bendrojo lavinimo mokyklose jaučiama lytiškumo ugdymo stoka.

Atsižvelgdama į moksleivių išsakytą nuomonę ir suprasdama sveikatos, lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymo svarbą, Lietuvos moksleivių sąjunga pradeda su naują metinę veiklos programą „SLURŠ“, kurios tikslas – vykdant įvairaus pobūdžio veiklas, bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius moksleivius informuoti apie sveikatos ir lytiškumo sampratas, sveikatai naudingus įpročius, psichinės ir socialinės sveikatos skirtumus bei skatinti mokyklų bendruomenes užtikrinti kokybišką ir moksleiviams suprantamą lytiškumo ugdymą.

Siekiant šio tikslo bus inicijuojamos diskusijos, Lietuvos moksleivių sąjungos 36 padalinių Vadovų (delegatų) klubuose moksleiviai bus kviečiami nagrinėti ir dalintis savo patirtimi, turimomis žiniomis sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai klausimais. Taip pat mokinių savivaldos kiekvieną mėnesį gaus virtualius naujienlaiškius, rekomendacijas ar iššūkius, kurie prisidės prie kiekvienos mokyklos moksleivių informavimo jiems aktualiomis temomis, o LMS padaliniai savo vykdomose veiklose vis dažniau paminės ir dėmesį skirs programos tiksluose numatytų temų analizavimui. LMS metinės programos ambasadoriai kartu su LMS Nacionalinio Biuro nariais sieks užtikrinti programos efektyvumą, kokybišką vykdymą bei tikslo įgyvendinimą. Žinoma, programos „SLURŠ“ klausimais bus teikiama informacija ir Lietuvos moksleivių sąjungos soc. tinkluose, interneto svetainėje.

Lietuvos moksleivių sąjunga tikisi, jog vykdant programą pavyks paskatinti moksleivius bei mokyklų bendruomenes laužyti stereotipus ir išdrįsti diskutuoti, domėtis bei ugdyti(s) sveikatos, lytiškumo bei rengimo šeimai temomis.

Nori tapti „SLURŠ“ ambasadoriumi savo mokykloje ir kurti pokyčius drauge? REGISTRUOKIS ČIA

LMS metinės veiklos programos „SLURŠ“ aprašas

Programa paremta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintos „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“ bendrosios programos temomis ir gairėmis.

Prastėjant epidemiologinei situacijai šalyje ir mokykloms grįžtant prie nuotolinio mokymo(si), spalio mėnesį Lietuvos moksleivių sąjungos Jaunimo politikos koordinatoriai didelį dėmesį skyrė švietimo procesų, kylančių problemų ir jų sprendimo būdų analizei. Buvo vykdomos šios veiklos:

1. Lietuvos švietimo tarybos/ Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiai
Dalyvavome ŠMK bei LŠT posėdžiuose.

2. Diskusija apie problemas mokyklose
LMS prezidentė dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei iniciatyvos „Man Ne Dzin“ organizuotoje diskusijoje „Apie politiką be politikos“, kurios metu buvo aptartos mokykloje vyraujančios problemos.

3. Viešoji konsultacija ,,Švietimo pagalbos teikimo organizavimas“

Dalyvavome viešojoje konsultacijoje „Švietimo pagalbos teikimo organizavimas“, kurios metu buvo diskutuojama apie švietimo pagalbą.

4. Nuotolinė viešoji konsultacija „Visiems prieinamas ankstyvasis vaikų ugdymas“
Buvo išklausyti siūlymai dėl didesnių valstybės įsipareigojimų organizuojant privalomą ikimokyklinį ugdymą socialinės atskirties sąlygomis gyvenantiems vaikams, priešmokyklinio ugdymo ankstinimo perspektyva, visuotinio ikimokyklinio ugdymo įteisinimo galimybės.

5. Kuratorių konferencija
Dalyvavome organizuojamuose kuratorių kompetencijų mokymuose, kurių metu su kuratoriais dalinomės apie organizacijos teikiamus mokymus mokinių savivaldoms ir apie jauno žmogaus galimybes savanoriaujant mokinių savivaldoje arba jaunimo organizacijose.

6. UT konsultacija
Dalyvavome Ugdymo turinio konsultacijoje, kurios metu buvo aptarti ugdymo turinio pakeitimai ir ateities darbai.

7. LiJOT susitikimas
Dalyvavome LiJOT organizuotame Regioninių jaunimo reikalų ir Nacionalinių jaunimo reikalų komitetų susitikime, kurio metu diskutavome apie jaunimo įgalinimo svarbą bei diskutavome apie savanorystės esmę, suvokimą ir kaip tai galima būtų keisti iš nacionalinės perspektyvos.

8. Švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygų pokyčiai
Dalyvavome Švietimo, Mokslo ir Sporto ministerijos organizuotoje konsultacijoje apie švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygų pokyčius, kurie turėtų būti įgyvendinti nuo 2024 m.

9. Apklausa dėl ugdymo proceso situacijos mokyklose
Lietuvos moksleivių sąjunga, norėdama sužinoti moksleivių nuomonę apie kontaktiniu būdu vykstančias pamokas inicijavo apklausą apie ugdymo proceso organizavimą Lietuvos mokyklose, kurią užpildė 951 moksleivių.

10. Pilietiškumo skatinimas
Vykstant rinkimų laikotarpiui informavome moksleivius apie dalyvavimo rinkimuose svarbą bei pasidalinome politinių partijų siekiais, tikslais ir prioritetais švietimo srityje.

11. Konferencija „Nestabilus ryšys: santykiai ir ugdymas nuotolinio mokymosi realybėje“
LMS prezidentė dalyvavo konferencijoje „Nestabilus ryšys: santykiai ir ugdymas nuotolinio mokymosi realybėje“, kurios metu pasidalino moksleivių nuomone apie nuotolinį mokymą(si), iškilusius iššūkius bei atliktas klaidas.

12. Nuotolinių renginių ciklo, skirto Mokyklų bendruomenių metams, atidarymas
Dalyvavome Mokyklų bendruomenių metams skirtoje nuotolinėje konferencijoje „Tapk aktyviu mokyklos bendruomenės nariu“, kuri tapo mokyklų bendruomeniškumui skirtų nuotolinių renginių ciklo įžanga.

13. Regioninės jaunimo politikos tinklo posėdis
RJP koordinatoriai susipažino vienas su kitu, išsikėlė lūkesčius ir tikslus, aptarė pirmuosius ateinančius darbus bei jaunimo politikos situaciją savo padaliniuose.

Gruodžio 13 d. Kėdainių rajono mokinių taryba atšventė savo 21-ąjį gimtadienį bei 6-erių metų sukaktį, kuomet yra Lietuvos moksleivių sąjungos narė. Į renginį atvyko atstovai iš 15 Kėdainių miesto bei rajono mokyklų mokinių savivaldų, o kad gimtadienio nuotaika būtų dar šventiškesnė moksleiviai pasipuošė pagal specialų renginio aprangos kodą – juoda/raudona. Renginys, tradiciškai buvo atidarytas Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkės Martynos Pikelytės, Kėdainių rajono mokinių tarybos kuratorės Vilijos Girdauskaitės ir Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Emilijos Mickevičienės sveikinimo žodžių. Po visų palinkėjimų ir sveikinimų buvo pasitiktas pagrindinis renginio svečias – grupės „Baltasis kiras“ vokalistas bei lyderis Tautvydas Paulius Augustinas, su kuriuo moksleiviai turėjo labai įdomią bei nuotaikingą diskusiją. Atlikėjas papasakojo grupės pavadinimo kilmę, savo nuotykius tranzuojant po Europą, įsimintiniausius koncertus bei daugybę įdomių istorijų, prikausčiusių dalyvių dėmesį. Žinoma, kaip ir kiekviename gimtadienyje nebuvo apsieita be dainų. Vokalistas atliko geriausiai žinomas grupės dainas, išpildė keletą publikos pageidavimų bei šia gražia nata užbaigė savo pasisvečiavimą Kėdainiuose. Po trumpos pertraukėlės, kurios metu visi dalyviai šnekučiavosi, vaišinosi ir fotografavosi, prasidėjo antroji renginio dalis – simuliacija, kurios metu dalyviai turėjo galimybę įsijausti į Kėdainių rajono  mokinių tarybos darbą. Dar pildydami renginio registraciją moksleiviai pasirinko, kuriam komitetui norėtų priklausyti, o renginio metu imitavo pasirinkto komiteto veiklą. Pagrindinė simuliacijos užduotis buvo susieta su metine Lietuvos moksleivių sąjungos programa „Ž.E.M.E.“. Mokiniai turėjo suorganizuoti renginį rūšiavimo bei aplinkosaugos tema atlikdami savo komitetui skirtus darbus komunikuojant su kitais ir užtikrinant, kad visi darbai būtų atlikti. Dalyviai puikiai susitvarkė su duota užduotimi bei iš arčiau pamatė, kaip viskas vyksta rajono tarybos viduje. Po daugybės veiklų ir puikių emocijų atėjo laikas pjaustyti tortą bei smagiai uždaryti renginį. Prieš oficialią renginio pabaigą visa Kėdainių rajono mokinių tarybos komanda kartu su visais susirinkusiais dalyviais paskutinį sykį sudainavo Lietuvos moksleivių sąjungos himną, palinkėjo visiems sėkmės, su šypsenomis veide išlydėjo dalyvius ir uždarė renginį, tikėdamiesi, kad ir kitais metais, jau tradicija tapęs gimtadienis bus toks pats jaukus, smagus ir pavykęs.

Darbingas lapkričio mėnuo buvo Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatoriams! Kviečiame susipažinti su veiklomis ir nagrinėtais klausimais.

1. LiJOT Asamblėja

Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos komiteto nariai dalyvavo LiJOT Asamblėjoje, kurios metu:

  • Patvirtinta rezoliucija dėl jaunimo teisių užtikrinimo Lietuvoje.
  • Patvirtinta pozicija dėl pilietinės erdvės mažėjimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
  • Pasirašyta deklaracija dėl jaunimo psichikos sveikatos puoselėjimo.
  • Patvirtinta LiJOT Prezidento, Valdybos ir biuro veiklos bei finansų ataskaitos.
  • Patvirtinta Jaunimo reikalų tarybos ataskaita.

2. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos, ŠMK posėdžiai
Dalyvavome tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose.

3. Konsultacija dėl vidurinio ugdymo
Dalyvavome ugdymo turinio atnaujinimo konsultacijoje, kurios metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, mokytojų, švietimo įstaigų direktorių ir kitų organizacijų atstovams pristatėme LMS vykdytos apklausos rezultatus bei moksleivių lūkesčius dėl vidurinio ugdymo turinio atnaujinimo.

4. LiJOT Jaunimo politikos mokymai
Dalyvavome LiJOT organizuotuose mokymuose, kurių metu rengėme savanorystės kokybės standartą, rezoliuciją dėl kokybės standarto trūkumo Lietuvoje.

5. Lietuvos liberalaus jaunimo seminaras
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė dalyvavo Lietuvos liberalaus jaunimo švietimo seminare, kuriame pristatė nuotolinio ugdymo patirtis, švietimo aktualijas.

6. Diskusija „Signals 2020“ konferencijoje
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė dalyvavo ketvirtojoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2020“ vykusioje diskusijoje „Kaip užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio poreikius?“.

7. 4k modelio viešoji konsultacija ir rekomendacijų pateikimas
Dalyvavome viešojoje konsultacijoje, kurios metu savivaldybės, mokyklos, nevyriausybinės organizacijos bei kiti socialiniai partneriai teikė pastabas dėl 4K pilotinio modelio aprašo. LMS Jaunimo politikos komitetas pateikė savo bei LMS Valdybos komentarus dėl aprašo pakeitimų.

8. Mokinių savivaldų kuratorių mokymai
LMS jaunimo politikos komiteto nariai dalyvavo LMS Kauno mokinių savivaldų informavimo centro organizuotuose mokinių savivaldų kuratorių mokymuose, kuriuose pristatė LMS Darbo su mokinių savivaldomis srities veiklą bei LMS metinę veiklos programą „SLURŠ“.

9. Tarptautinė konferencija „Vaikų emocinė gerovė: kokiais pasiekimais šalys gali didžiuotis ir kokie iššūkiai lieka neišspręsti“
Šioje konferencijoje LMS metinės veiklos programos „SLURŠ“ koordinatorė Karolina Pralgauskytė skaitė pranešimą „Laimingi vaikai ir jauni žmonės – kokių sprendimų reikia?“, kurio metu apžvelgė Lietuvoje vyraujančią jaunimo emocinę būklę, pasiūlė sprendimo būdų bei papasakojo apie LMS metinę veiklos programą „SLURŠ“.

10. „Democracy talks“
LMS Darbo su mokinių savivaldomis kordinatorius Eldar Kokoškin prisidėjo prie Švedijos ambasados, LiJOT ir Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuotų diskusijų ciklo „Democracy Talks“ renginių, kurių tikslas – diskutuoti apie demokratiją ir jos svarbą jaunam žmogui.

11. Regioninės jaunimo politikos tinklas
Vyko asmeniniai susitikimai / skambučiai su padalinių regioninės jaunimo politikos komitetais. Kalbėjome apie vyraujančią situaciją jų mieste, rajone, mokinių savivaldų atstovavimą, komitetų tolimesnius darbus, bendradarbiavimą su savivaldybėmis, buvo iškelti tikslai ateičiai.

12. Darbo su mokinių savivaldomis tinklas
Tinklas, greitai reaguodamas į visuotinę epidemiologinę situaciją, priėmė sprendimą rašyti ir pateikti mokinių savivaldoms rekomendacijas dėl darbo organizavimo nuotoliniu būdu.
Atnaujinta ir sutvarkyta Darbo su mokinių savivaldomis duomenų bazė, atnaujinti dokumentai, skirti darbui su mokinių savivaldomis.

13. LMS XXX Asamblėja
Lapkričio 28 d. įvyko nuotolinė Lietuvos moksleivių sąjungos XXX Asamblėja, kurios metu buvo patvirtintos LMS metinės veiklos ir finansinės ataskaitos bei Lietuvos moksleivių sąjungos tvaraus vystymosi tikslų projektas.

14. Dalyvavimas European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs (ESPAD) tyrimo pristatyme
Dalyvavome tyrimo, vykdyto 2019 m., rezultatų pristatyme. Tyrimas skirtas alkoholio, narkotinių medžiagų, tabako vartojimo tarp paauglių paplitimui matuoti.

[/column]

Šiandien, lygiai prieš 30 metų, Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Tai buvo didžiulė pergalė mūsų šalies istorijoje, tai vis dar yra didžiulė pergalė kiekvienam jos piliečiui. Lietuvos moksleivių sąjunga didžiuojasi iškovota laisve bei kiekvienu, nors ir mažu darbu, kurį šiandien atliekame tėvynės labui. Minėdami šią reikšmingą datą, kviečiame skaityti organizacijos atstovų išreikštas mintis.

Nuoširdžiai man labai smagu, kad mano kartai beaugant mes švenčiame svarbių datų jubiliejus. Šimtmetis, trisdešimtmetis. Nors kartais liūdna, kai girdi, jog žmonės, kurie kuria Lietuvą, nori iš jos pabėgti, bet visada smagu išgirsti, kad jaunas žmogus yra pasiruošęs padėti galvą dėl Lietuvos ateities. Tuo be galo džiaugiuosi. Tikiuosi tuo džiaugiasi ir tą vertina kiti. – Gabija Češkevičiūtė

Kiekvienas lietuvis, save gerbiantis pilietis, turi žinoti, kad nuo jo priklauso mūsų ateitis. Jis turi jausti atsakomybę, kadangi be jos nėra ir laisvės. Kiekvienas esame atsakingas už savo ateitį, turime ją kurti patys… – Ugnė Liubertaitė

Kovo 11-ąją, prieš 30 metų, mes atsikovojome laisvę, bet kasdien vis dar kovojame dėl daugybės naujų laisvių ir galimybių. Galbūt dėl lygybės tarp vyrų ir moterų ar laisvesnio darbo grafiko, mokyklos tvarkos pasikeitimų. Tačiau vienam, be komandos tai padaryti yra sunku arba visai neįmanoma. Tad kiekvienas „kovotojas“ buriasi į bendraminčių komandas. Puikus pavyzdis yra LMS, mes kasdien burdamiesi į padalinius, o padaliniai – į organizaciją, kovojame dėl geresnio moksleivių rytojaus ir laisvesnio gyvenimo mokyklose. – Paula Radzivonaitė

Kiekvieną kartą, kai kažkas sakys, kad nėra gerai čia Lietuvoj, nėra čia gera gyventi, paklauskit jo „ką padarei dėl to, kad tau ir kitiems būtų gera čia gyventi?“. Mano nuomone, tam ir yra tokios organizacijos kaip Lietuvos moksleivių sąjunga. Kartais dirbam per mažai, kartais per daug, bet kai supranti, kad dirbi ir stengiesi dėl to, kad Lietuvos moksleiviams būtų gerai, imi suvokti, kad būtent taip, mes ir kuriam geresnę Lietuvą. – Ugnė Mauricaitė

Pati tikriausia laisvė yra tada, kai gali nebijodamas reikšti savo mintis, turėti teisę rinktis, svajoti, kurti, mylėti… Mes išsikovojome tautos laisvę, apgynėme savo įsitikinimus, vertybes ir visiems įrodėme, kiek daug gali vienybė. – Meda Babenskaitė

Tai data, dėl kurios mes visi gimėme laisvoje Lietuvoje, kur turime laisvę reikštis, kurti tiek save kaip asmenybes, tiek Lietuvą kaip mūsų tautą! Mes turim Lietuvą, ir mūsų tėvai, nors kovojo stipriai, mes įdėkime nors mažiausią dalelytę savęs, kad Lietuva tobulėtų ir tobulėtume mes visi kartu kaip visuomenė! – Povilas Virbašius

Iki dabar tėvai pasakoja apie tą 1990 metų pavasarį ir kokį džiaugsmą atnešė žinia, kad esame laisvi. Kiekvienas turime džiaugtis, kad gyvename laisvoje šalyje ir galime kurti, keisti. Tuo mes, jauni žmonės, turime vadovautis. Jei ne tas įvykis prieš 30 metų, tai ir mes nebūtume čia, negalėtumėm pasakyt, kad kažkas kažką daro blogai, turime teisę vadovautis Konstitucijos mums suteiktomis laisvėmis ir teisėmis, bet prie to, nepamirštame ir pareigų, kurias turime vykdyti už laisvą Lietuvą. Iki šiol sunku suprasti jaunus žmones, kurie išvyksta iš Lietuvos. Atrodo, viską turim: laisvę, teises, balsą, rankas, kojas, ir NETGI smegenis. Sunku suprasti, kodėl, turėdami visus šiuos dalykus, mes nekuriame ir negeriname Lietuvos ateities, o bėgame nuo pokyčių. Šiuo pasakymu norėčiau palinkėti kiekvienam lietuvos piliečiui būti pilietiškam ir vertinti tai, apie ką mūsų protėviai galėjo tik pasvajoti. – Gabrielė Gecevičiūtė

Koks bus rytojus priklauso tik nuo mūsų, turėtume suprasti, kad laisvė – didelis išbandymas. Vieną dieną Tu laisvas, kitą – jau gali būti priespaudoje. Todėl laisvę turime vertinti kaip nieką kitą, nes tik laisvi mes esam dideli. Švęskime laisvę! – Gabija Montrimaitė

2019 metais vykusiai Lietuvos moksleivių sąjungos metinei veiklos programai „Ž. E. M. E.“ pasibaigus, rūpintis aplinka, kurioje gyvename, nepamirštame!

Šių metų lapkričio 28 d. nuotolinėje Lietuvos moksleivių sąjungos XXX Asamblėjoje žengėme reikšmingą žingsnį tvarios organizacijos link – buvo patvirtintas Lietuvos moksleivių sąjungos tvaraus vystymosi tikslų dokumentas. Juo vadovaudamasi, organizacija siekia rūpintis aplinka bei paskatinti LMS bendruomenę, mokinių savivaldas, moksleivius ir kitus su organizacijos veikla susijusius asmenis, organizacijas puoselėti aplinkosaugą bei tvarumą tiek šalies mokyklose, tiek įprastoje veikloje.

Mylėkime Žemę, kurioje gyvename, ne tik žodžiais, bet ir darbais. Lietuvos moksleivių sąjunga kviečia mokinių savivaldas ir šalies moksleivius įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus drauge, pritaikant juos savo ugdymo įstaigose (mokantis tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu) bei kasdieniame gyvenime.

LMS tiki, jog tvaraus vystymosi tikslų dokumentas gali tapti pagrindu, kuriuo besivadovaudamos Lietuvos mokyklos, mokinių savivaldos ir moksleiviai atras sau tinkamų būdų rūpintis aplinka bei mažais žingsneliais kurti teigiamus pokyčius. Juk kiekvienas galime pradėti nuo savęs ir rodyti pavyzdį kitiems!

 LMS tvaraus vystymosi tikslai

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra patvirtinti 3 apsikrėtusių koronavirusu (COVID-19) atvejai. Siekiant mažinti viruso plitimą ir riziką apsikrėsti, šalyje imamasi veiksmų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikia šias rekomendacijas ir nutarimus:

Nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t. y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos.
Toks sprendimas šiandien priimtas Vyriausybės posėdyje.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė. „Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kitą savaitę bus patikslinta, kokių atostogų dalies (pavasario, vasaros) bus atsisakyta vėliau. Taip pat bus svarstoma dėl kitų mokymosi formų tokiu atveju, jei dviejų savaičių karantino nepakaktų. Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatytą darbą nuotoliniu režimu. Savivaldybės privalės užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejai įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose. Rekomenduojama darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.

Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

„Norime informuoti tėvus su mažais vaikais, kad laikinai sustabdžius ugdymo procesą, egzistuoja net keletas galimybių, kaip galima jais pasirūpinti. Rekomenduojame pirmiausia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:

•  NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
• NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
•  ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.
•  PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės pamokas mokyklose sustabdė ir kitos Europos šalys. Mokyklos laikinai uždaromos Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be mokinių iš šalių, kuriose didžiausias viruso protrūkis, pamokų kurį laiką nelankys ir Danijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos mokiniai. Kitose šalyse veiklą stabdo pavienės mokyklos, kuriose fiksuotas koronaviruso atvejis, tačiau šalies mastu ribojamas dalyvavimas masiniuose renginiuose, atšaukiamos mokinių ekskursijos.