Labas, moksleivi!
Vadovų klubuose, vykstančiuose kas mėnesį, yra aptariamos nacionaliniu lygmeniu iškeliamos problemos, taip leidžiant susipažinti su tuo, kas aktualu moksleiviams bei kokie kasdieniai mokyklinio gyvenimo aspektai reikalauja pokyčių. Sausio mėnesį vadovų klubuose mokiniai iš įvairių savivaldybių diskutavo aktualiomis temomis ir iškėlė svarbiausius klausimus, reikalaujančius dėmesio – socialinė–pilietinė veikla, pasiruošimas valstybiniams brandos egzaminams bei kultūrinis ugdymas mokyklose.
Socialinė-pilietinė veikla, tai veikla, kuri yra privaloma Lietuvos 5–12 klasių mokiniams, siekiant ugdyti pilietiškumą ir socialinę atsakomybę. Mokiniai, su mokyklos vadovybės priežiūra, per metus turi surinkti nustatytą valandų skaičių, kurį galima rinkti per savanorystę, pagalbą bendruomenei, kultūros ar aplinkosaugos veiklas.
Mokiniai dalinosi, jog supranta socialinės–pilietinės veiklos tikslus, iš šios veiklos kylančius pilietiškumo, atsakomybės, bendruomeniškumo ir savanorystės gebėjimus, tačiau kai kuriose mokyklose ši veikla vis dar suvokiama kaip formalus „valandų rinkimas“, o ne prasminga patirtis.
Veiklų apibrėžimas dažniausiai laikomas aiškiu, tačiau praktikoje taikomi nevienodi reikalavimai, trūksta aiškių kriterijų, deramos komunikacijos ir vienodos vertinimo tvarkos.
Nuomonės dėl privalomų valandų skaičiaus mokinių tarpe išsiskiria: daliai mokinių jis tinkamas, tačiau 5–6 klasių mokiniams sudėtingiau rinkti valandas dėl ribotų galimybių savanoriauti už mokyklos ribų.
Sutariama, kad progimnazijose reikalingesnės struktūruotos, mokyklos organizuojamos veiklos, kuriose jaunesni moksleiviai galėtų įgyti pagrindus ir išbandyti save skirtingose srityse, o gimnazijose – daugiau lankstumo ir savarankiškumo tuos pagrindus pritaikyti pagal kiekvienam aktualiausias sritis.
Dauguma mokinių pasisako už vieningesnę socialinių valandų įskaitymo sistemą nacionaliniu mastu, kuri užtikrintų skaidrumą ir teisingumą. Veiklos turėtų būti vertinamos pagal jų prasmę, naudą bendruomenei, savanoriškumą ir mokinio įsitraukimą, o ne tik pagal valandų skaičių. Turėtų būti palaikomas mišrus organizavimo modelis, aiški, bet ne perteklinė apskaita bei trumpa mokinio refleksija. Sistemos tobulinimui būtini aiškūs kriterijai, geresnė komunikacija ir dėmesys veiklų kokybei, o ne tik kiekybei.
Surinkus moksleivių nuomonę socialinių–pilietinių valandų klausimu, yra ruošiama LMS pozicija, kuri bus teikiama LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) asamblėjai bei yra ruošiama rezoliucija ,,Dėl mokinių įsitraukimo į socialines–pilietines veiklas gerinimo Lietuvoje”, kurią jau šį balandį vyksiančiame pavasario forume tvirtins LMS nariai.
Valstybinių brandos egzaminų sesija yra bene reikšmingiausias etapas kiekvieno moksleivio mokyklinėje kelionėje. Artėjant egzaminų laikotarpiui pasiruošimas įgauna pagreitį, tačiau kai kurios problemos vis dar išlieka opios:
- per didelė turinio apimtis;
- greitas tempas;
- ribotas laikas temoms išnagrinėti, ypač matematikos, lietuvių kalbos ir istorijos dalykuose, o tai lemia tik fragmentišką mokymąsi.
Didžiausia problema – vadovėlių ir kokybiškos metodinės medžiagos trūkumas. Dažnai naudojama nenuosekli, iš skirtingų šaltinių surinkta medžiaga, neatitinkanti egzaminų sudėtingumo ar naujų užduočių formuluočių.
Mokiniai pasigenda aiškios ir laiku pateikiamos informacijos apie egzaminų struktūrą, vertinimo kriterijus, taškų skaičiavimą bei tarpinių patikrinimų reikšmę. Ypač daug nerimo kelia matematikos egzaminas ir lietuvių kalbos vertinimo kriterijai, kurie iki dabar mokiniams nėra pilnai suprantami. Neapibrėžtumas, galimi pakeitimai, techniniai trikdžiai ir nevienodos sąlygos didina stresą, neleidžia susitelkti ir pasiekti geriausių norimų rezultatų.
Visos šios išliekančios problemos trukdo efektyviai ruoštis egzaminams, todėl būtina stiprinti informacijos sklaidą, užtikrinti kokybiškas priemones ir didesnį sistemos stabilumą. Siekdama gerinti situaciją nacionaliniu mastu ir užtikrinti, jog panašios sumaišties nebus, LMS veikia moksleivių naudai:
- 2025 metų liepos 10 dieną, buvo susitikimas su ŠMSM, kurio metu buvo aptartas vadovėlių trūkumas ir išgirsti pažadai, jog rudenį pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse besimokantys moksleiviai turės pagrindinių dalykų vadovėlius, o šių metų rudenį turėtų būti išleistas ir tinkamas 11-os klasės matematikos vadovėlis;
- 2025 metų lapkričio 24 dieną LMS valdyba susitikime su ŠMSM kalbėjosi dėl mokinių patiriamo streso, kylančio būtent dėl resursų stokos ir apie tai, jog kartelė šiuo metu yra per aukšta, turint omenyje, jog kokybiškos metodinės medžiagos dar nėra – po susitikimo ministerija paskelbė, jog kartelė yra mažinama iki 25 taškų bei yra sudaroma galimybė matematikos VBE neišlaikius, perlaikyti jį tais pačiais metais;
- dėl tikslesnės informacijos ir egzaminų struktūros susitikime su ministrės patarėju buvo diskutuojama, jog ir šiais metais būtų naudinga padaryti atmintines egzaminus laikantiems mokiniams, jog visa reikiama informacija būtų vienoje vietoje. Tikslas buvo pasiektas ir atmintinė yra visiems pasiekiama – atmintinė abiturientams;
- bus kuriamos grupės vienuoliktokams bei dvyliktokams – tokiu būdu jie galės teikti savo įžvalgas komentaruose, taip pat šiuo metu yra svarstomi kiti formatai, kurių dėka kiekvieno mokinio nuomonė, patirtis bei kylantis klausimas būtų išgirsti.
Kultūrinis ugdymas mokyklose yra svarbi visapusiško ugdymo dalis, padedanti plėsti akiratį, ugdyti kūrybiškumą ir pilietiškumą. Kultūrinis ugdymas dažniausiai vertinamas teigiamai, tačiau jo kokybė ir nuoseklumas priklauso nuo mokyklos ir mokytojų iniciatyvos.
Organizuojamos išvykos, edukacijos, naudojamas Kultūros pasas, tačiau veiklos neretai būna epizodiškos, ribotos įvairovės ir nepakankamai įtraukiančios kiekvieną mokinį, ne į visus interesus yra atsižvelgiama – kai kuriose mokyklose mokiniai gali dalyvauti sprendimų priėmime, kitur pasirinkimo laisvė ribota. Dalis mokinių kultūrinę veiklą vertina kaip pareigą ar tik socialinės-pilietinės veiklos dalį.
Didesnį įsitraukimą skatintų interaktyvesnės, jaunimui pritaikytos veiklos, daugiau nemokamų renginių ir geresnė komunikacija: nors apie Kultūros pasą dauguma moksleivių žino, jis dažniausiai naudojamas klasės išvykoms, o individualus naudojimas išlieka ribotas dėl informacijos stokos, trūksta informacijos apie kultūrines galimybes savivaldybėse.
Net jei kultūrinis ugdymas vertinamas palankiai, vis vien reikia didinti veiklų įvairovę ir nuoseklumą, skatinti mokinių dalyvavimą sprendimuose, plėtoti individualų Kultūros paso naudojimą ir gerinti informacijos prieinamumą. Šią temą LMS taip pat planuoja plėtoti diskusijose su atitinkamomis instancijomis artimiausiu metu:
- sukurti atmintinę, kurioje būtų tiksliai nurodyta kaip galima naudotis kultūros pasu, siekiant, jog visa reikiama informacija būtų vienoje vietoje – ši atmintinė pasieks narius, kurie ją perduos savo mokyklos mokiniams;
- nors interaktyvesnių veiklų sukurti nėra realu, valdyba kartu su Kultūros paso ekspertų komisija ir toliau mėgins ieškoti alternatyvių veiklų, kurios leistų išlaikyti balansą tarp tų, kurios atitinka kultūros paso reikalavimus, tačiau kartu ir sudomina mokinius. Kultūros ministerija siekia, jog atsirastų daugiau veiklų, kurias mokiniai galėtų išsirinkti individualiai ir jų paraiškose tikrai daugėja.
Sausio mėnesio vadovų klubų metu vykusios diskusijos atskleidė įvairias mokinių patirtis ir požiūrius į aptartus mokyklinio gyvenimo aspektus. Surinktos įžvalgos padeda geriau suprasti mokiniams kylančius iššūkius ir parodo kam, mokinių nuomone, reikalingas didesnis dėmesys bei tolimesnės diskusijos nacionaliniu lygmeniu.